Tuesday, November 30, 2010

”Raštininkas Bartlbis” (1853)



LT:
Puikus spektaklis. Seniai tokį gerą mačiau. Aišku, už Dėdę Vanią nėra geresnis, bet už daugelį kitų matytų tikrai tikrai taip. Pridurkim, kad Kazlo gamybos ir pats Kazlas vaidina. Tikrai teisingas spektaklis.
Vaizduojamas 19 amžiaus antrosios pusės gyvenimas – raštininkų kontora, kurioje perrašinėjami įvairūs dokumentai – daromos jų kopijos. Ateina ir naujokas Bartlis, kuris yra keisto būdo, neišrankus ir pamažu vis ryškėja jo apatija viskam. Ir ši dviejų skirtingų sluoksnių (aukštuomenės/turtuomenės ir nusivylusiųjų gyvenimu) kolizija sukuria netikėtų siužeto posūkių. Daug teisingų minčių pasakyta.
Veiksmas nėra greitas. Palengva viskas vystoma, vystoma ir išvystoma. Juk “mes esame šiame pasaulyje tik vynuogės, kurias nokina sunkus gyvenimas, vargai. O patekę į dangų už tuos vargus, už prinokimą bus atseikėta šampanu. Juk suknu patikėti, kad tokioj puikioj vietoj kaip rojus gyvuoja blaivybė.“ O po spektaklio, su buitiniu draugu keliaudami, vis tik užsukom padegustuot. Ir vos beatsigaunanti nuo katorsio siela greitai buvo užpilta :D

No comments:

Post a Comment