Puiki tragedija! Mačiau ją ketvirtadienį. Taip, ilga opera. Taip, vietomis šiek tiek migdė, bet iki galo neužmigdė ir bendroj visumoj tobulai išnešė. Vien dėl vienos paskutiniųjų arijų, kurioje žydas nusprendžia paaukoti savo dukterį, kad atkeršytų kardinolui, pagrindinės operos tenoro (Viktoro Aleškovo) arijos, galima operai rašyti aukščiausius balus. Gražiai gieda gyvačiokas :). Taip pat operoj vaidmenis kūrė Sandra Janušaitė, Regina Šilinskaitė, Vytautas Bakula, Kęstutis Alčauskis, Arūnas Malikėnas, Tomas Tuskenis. S. Janušaitės sukurtas Rachelės vaidmuo paliko taip pat neišdildomą įspūdį. Puiki 19 amžiaus prancūzų opera.
O siužetas yra gerai sukaltas trileris. Čia husitų laikai, kai Lietuvoj karaliavo Vytautas, Prancūzijoj žmones degindavo ant laužų. Gyvena sau žydas su dukra, kuri įsimyli vieną žydelį. Jie tinti drinti, bet gi ką žmonės pasakys? Tėvas juos aptiko. Jau susitaikė su mintim, kad dukrą reiks tekint, bet staiga jam suduodamas psichologinis smūgis – žydelis pasirodo yra krikščionis. O čia jau tokius tarpreliginius mainų dalyvius ant laužo reikia.Dar vėliau paaiškėja, kad tas žydelis-krikščionis yra princas, vedęs imperatoriaus dukrą. Taip kad blogiau būt negali :)
Visi trys (princas, žydė ir jos tėvas žydas) įkalinami, laukia nuosprendžio (ant laužo). Bet Rachelę perkalba princo žmona. Tad dėl Rachelės meilės princas lieka gyvas. O gi vat finalui, beįsiliepsnojant laužui, paaiškėja, kad Rachelė yra ne kas kita, kaip kardinolo dukra, grynaveislė krikščionė.
Žavinga opera :)
No comments:
Post a Comment