Tuesday, November 29, 2011

”U 571” (France, USA, 2000)



Director: Jonathan Mostow
Galima sakyti prasta amerikietiška ”Das Boot” kopija.
Lyginant su vokiška versija naujo buvo tik gal tai, kad žuvo įgulos narių karinės operacijos metu ir, kad turėjo rankniu būdu atidaryti torpedų paleidimo vamzdžio sklendę.
Neįtikėtina, kad šarvuotlaivį nuskandino tik viena torpeda. Fikcija. Ir žinoma, neįtikėtini holiduviniai sprogimai. Juokinga, kad kai nori imituoti sprogimą, būtinai susprogdina gerą kanistrą benzino :)
Šiaip filmas visai nieko, pasakoja apie operaciją, kurios metu iš vokiečių povandeninio laivo grobė Emigmą. Na, gal net mano nuomonė būtų geresnė, jei nebūčiau šio filmo žiūrėjęs po ”Das Boot”.

”Das Boot”/”The Boat” (West Germany, 1981)



Director: Wolfgang Petersen
Tobulybė!!! Kiek ilgokas filmas (210 minučių), bet nuostabus.
Iš tikrųjų. Filmas labai realistiškai perteikia WW2 laikų povandeninių laivų įgulos kasdienybę ir lemtį. Į vokiečių laivą U-96 paskiriamas žurnalistas, kuris turi nušviesti laivo įgulos gyvenimą ir pačio laivo darbą propagandinei spaudai. 1941 metų pabaiga – tai pats vokiečių povandeninių laivų gyvavimo bumas, kai dar nebuvo tobulesnių radarų, kai dar nebuvo iškoduota Enigma...
U-96 išplaukia iš prancūzų uosto į savo tradicinį patruliavimą. Tačiau nesiseka aptikti krovininų laivų. Sykį užšoko ant šarvuotlaivio, nuo jo sugebėjo pasprukti, vėliau aptiko britų konvojų. Karinių laivų nematė, tad visus keturis krovininius laivus apšaudė torpedo, o tada išlindo šarvuotlaivis... Džiaugsmas, kad torpedos savo taikinius pasiekė, bet liūdesys, kad vėl reikia bėgti nuo šarvuotlaivio. Dar blogiau – antras prisijungė į medžioklę.
Žodžiu.... realistiškai perteikiamas įgulos begalinė psichologinė įtampa traukiantis nuo šarvuotlaivių – mat jie mėgdavo sprogdinti povandeninius laivus povandeniniais sprogmenimis. Perteikiant nerimą besineriant į gylius, nepamatuotus tiems povandeniniams laivams. Išties, pasiekė įspūdingą maksimalų gylį – 280 metrų. Realu, nes vokiečiai mokėjo gaminti laivus. Skubėjimas ir nerimas taisant laivo įtrūkius, per kuriuos sunkiasi vanduo. Šauni filmo dalis, kai jie artėjo ir ketino perplaukti Gibraltaro sąsiaurį. Savižudiška misija. Na ir netikėta, kad sausuma gali būti gerokai pavojingesnė, nei jūros gelmės :)
Belieka pridurti, kad tarnyba nacių povandeniniuose laivuose buvo bene pavojingiausia iš visų galimų tarnybų – iš 40 000 jūreivių liko gyvi tik 10 000.

”Hitler’s Lost Battleship” (2010)



Vokiečių kreiserio, pocket battleship klasės laivo, Admiral Graf Spee biografija ir likimas. Daugelį faktų jau žinojau, tad šis filmukas tiesiog buvo pasikartojimas žinių. Na, truputį daugiau apie laivo kapitoną Hans Langsdorff ir apie politines peripetijas per paskutiniąsias laivo gyvavimo dienas.
O laivo šlovingoji istorija gana trumpa: 1939 rugpjūčio 21, dar prieš prasidedant karui, išplaukė į pietinę Atlanto vandenyno dalį. Rugsėjo 26 gavo įsakymą naikinti sąjungininkų transporto laivus. Per keletą mėnesių nuskandino 9 laivus, kurių bendras tonažas – 50 000 tonų. Na ir gruodžio 13 išaušo lenmtingo mūšio diena – kreiserį užklupo (pats atplaukė, nes tikėjosi konvojaus) trys britų laivai – vienas sunkusis kreiseris ir du lengvieji. Mūšis buvo nuožmus, truko pusantros valandos. Vienas britų laivas išėjo iš rikiuotės, kiti du buvo smarkiai apgadinti. Vokiečių kreiseris taip pat patyrė smagių nuostolių, tad atsitraukė į Montevidėjaus uostą, kur politinio prieglobsčio negavo ir turėjo uostą palikti. Kapitonas, išplukdinęs ją iš uosto (anglų kalboj laivas yra moteriškos giminės), susprogdino ir savo įgulą perkėlė į Buenos Aires. Na, po poros dienų kapitonas paitraukė iš gyvenimo.
Filmukas pastatytas gana paprastai, nieko kažko įpatingo. Tiesiog, trumpai ir paprastai papasakota laivo istoriaj.
Ačiū Rimui už rekomendaciją.

Sunday, November 27, 2011

”Frida” (2002)



Filmas apie gražuolę meksikiečių dailinkę Fridą. Meksika... Spalvingumas... dainos, šėlsmas, meilė ir neapykanta. Visiškas atsidavimas mylint iki negalėjimo. Girtavimas, bohemiškas gyvenimas ir revoliucijos aplinka. Komunistams prijaučiantis vyras, kuris miega su dažna sutikta mergiote. Dėl to ir mylimas moterų, nes neprisiriša nė prie vienos. Tuo sukeldamas sunkumų Fridai.
Ech... Meksika... Antrą kartą mačiau šitą filmą. Gaila, kad tada, kai buvau Meksikoje nenuvykau į Fridos muziejų. Gaila, kad tada dar buvau nematęs šio filmo – jis tikrai priverčia susižavėti nuostabia meninike, jos darbais, kurie yra tokie pat spalvingi, kaip ir jos gyvenimas.
O bet tačiau, nuoširdžiai dėkoju Gražiniui, kuris priminė apie šį nuostabų filmą vienos repeticijos metu, kai repetavom ”La Borrachita”. Dainą, kuri skambėjo ir šiame filme. Vadovas numetė namioką: “jūs dainuojat lyg niekada gyvenime nebūtumėt nuoširdžiai prisigėrę“. Būtent tokio jausmo dainoje ir norėjo, koks skamba šiame filme.

”Otoko - Tachi no Yamato”/” The Pacific Battleship: Yamato ” (Japan, 2005)



Director: Jun'ya Satô
Japonijos lemtis ir tragedija. Filmas apie pragarą žemėje, apie paprastų žmonių pasiaukojimą ir mirtį paskutiniajame imperijos kare.
Filme pasakojama vieno šarvuotlaivio Yamato istoriją. WW2 laikais Yamato klasės laivai buvo galingiausi ir didžiausi pasaulio kariniai laivai. Yamato klasės laivų japonai turėjo 3, jie atspindėjo jų laivyno karinę galybę. Tačiau, kaip žinia, per Midway (1942 metais) mūšį praradę didesnę dalį savo lėktuvnešių, japonų laivynas iš esmės prarado savo galią, nes neturėdami oro pranašumo jie buvo pasmerkti pražūčiai. Būtent apie paskutinio tokio laivo paskutinį mūšį 1945 balandio 7 dieną, kuriame buvo nuskandintas šis galiūnas, ir šnekama filme.
Gerai perteikiama filme jūreivių rutina, besalygiškas aukojimasis imperijos labui, nuolatinės pratybos ir, žinoma, didysis mūšis. Liūdnos scenos, kai jie krante grįžta pas savo artimuosius, pasimatyti su jais paskutinį kartą gyvenime. Kai žino, kad laukia besąlygiškas mūšis, kuriame jie pasmerkti pralaimėti, bet japoniška garbė neleidžia dezertyruoti. Ne tik garbė, bet ir atsidavimas savo kovos draugams. Ko verta scena, kai dieną prieš mūšį plaukdami į savo lemtį jie išlieja savo skausmą, atsisveikinimą su artimaisiais jūrai, dievams, vandeniui ir žemei, kurios niekada nebepamatys.
Pats mūšis irgi įspūdingas, pastatytas pagal japoniškus standartus, be pagražinimų: daug kraujo, triukšmo, šurmulio, sprogimų ir kovos iki pat paskutiniosios prieš amerikiečių aviaciją. Nepaisant savo didybės, laivas buvo tarsi tupinti antis amerikiečių lėktuvams, kurių buvo >300. Pagal istorinius duomenis, į šarvuotlaivį pataikė bent 11 torpedų ir 8 bombos. Iš ~2300 įgulos narių išsigelbėjo <300.
Puikus karinis filmas. Ačiū Povilui už rekomendaciją.

”Kartą Pietų Amerikoje” (Lietuva, 2011)



Puiki, nuostabi kelionė po Pietų Ameriką dviejų garsių televizijos keliauninkų – Radzevičiaus ir Starkaus. Dievinų jų kelionių ciklus. Gali pajusti jų kelionės dvasią. Prakeliauta Argentina, užsukta į Čilę ir Braziliją. Smagiausia, kad netikėtai prie jų prisijungė lietuvių kilmės argentinietis, gana gerai šnekantis lietuviškai. Suteikė šarmo kelionei.
Sėkmės jums jaunuoliai kitose kelionėse!

”The Beatles From Liverpool To San Francisco” (2005)



Dar kartą pasikartojau Beatles istoriją. Gana nuobodokai padaryta dokumentika, nes pagrindiniai chronologiniai faktai pateikti lentelėse, kurias greitai keitė, greitai komentavo. Tačiau buvo ir nematytų dokumentinių intarpų. Daugaiu truputį apie atlikėjų žmonas papasakojo.
Antrasis dvd buvo paskirtas Paulo McCartney koncertui, atrodo 2005 metų, – tikrai puikus jo koncertas. Gera buvo Annos pastaba, kad kuo toliau, tuo McCartney dainuoja geriau. Iš tiesų, su branda jo balsas gerėja.

”The World at War” (UK, 1973)



Dar viena epopėja apie WW2 pažiūrėta! 31 valanda dokumentikos. Pradėjau prieš pusantro mėnesio, šlovingosios kelionės į buvusias vokiškas žemes, į Breslau miestą (roclavas dabartinėj Lenkijoj) metu. Na, įspūdingai padirbėja jaunuoliai, kurdami šią istoriją. Ypač prisiminkime, kad tai vyko tais laikais, kai vaizdai buvo klijuojami iš juostų.
Gerų pašnekovų susirinko: tiek civiliai nukentėję per karą, tiek paprasti kareiviai, tiek ir tokie žmonės, kaip SS karininkas, Hitlerio sekretorė, patarnautojas, įvairių šalių ministrai ar patarėjai tuo metu. Įspūdingos buvo dvi serijos apie ”Final Solution” – žydų problemą nacistinėje Vokietijoje.
Daug ką pasikartojau, bet nemažai ir naujo susižinojau, ar įtvirtinau žinias. Ypač apie karą dykumoje, Birmos kampaniją, atominę bombą, kampanija Ramiajame vandenyne.

”Fawlty Towers” (UK, 1975-1979)



Klasikinė anglų komedija. Superinis serialas! Gana trumpas (12 serijų po pusvalandį), bet žiūrėjau aš jį ilgai. Pradėjau kelionėj į Italiją, birželio antroje pusėje, baigiau prieš kelias dienas, kai per pora vakarų pažiūrėjau visą nuo pradžių iki galo su titrais. Nes anglišką humorą norint suprasti, reikia kalbą suprasti :)
O seriale visko daug. Veiksmas vyksta šeimos viešbutyje, kurios savininkas yra cholerikas – greitai užverda, iš musės sugeba dramblį padaryti. Jo žmona labai plepi, labai moteriška, tuo jį baisiai erzindama. Viešbučio tvarkytoja – mergina nepėsčia, turi šalto proto, bet kartais taip keistai sugeba nukreipti savininko veiksmus ar kalbas, kad dar keistesnių situacijų iškyla. Kitas tvarkytojas – ispanas, kuris praktiškai nesupranta angliškai, sukeldamas keistų ir juokingų situacijų ir dažnai gauna velnių nuo savininko.
Nupasakot neįmanoma. Situacijos sukuriamos viena po kitos rodos taip, kaip gyvenime realiai nevyksta. Na, kiekviena situacija įmanoma, bet kad visos įvyktų išeilės, griūtiniu būdu, tai neįmanoma. Bet dėl to ir juokinga :)
Ačiū Domui už rekomendaciją.

”Tilva Ros” (Serbia, 2010)



Director: Nikola Lezaic
Dar vienas “Scanoramos“ filmas. Toks nieko, nieko. Jaunuoliai pramušę galvas riedlentėmis, keistais triukais, linksmybėmis, kvailiojimu ir negalvojimu apie ateitį. Filmas vaizduoja problemas, su kuriom susiduriama pereinant iš vaikų pasaulio į suaugusiųjų pasaulį. Šiaip, daug kvailų bajerių, keiksmų, alkoholizmo. Bet graži miarga buvo.
Žodžiu, dėkui Ingai už padovanotą kuponą Svcanoramai!

”Inni” (Iceland, 2011)



Director: Vincent Morisset
Tobulybė! Nuostabi, magiška Sigur Ros muzika ir filmas apie juos.
Filme rodomos dainos iš poros gyvo garso koncertų. Dainos atskiriamos trumputėmis dokumentinėmis ištraukomis. Žodžiu, jautiesi lyg būtum koncerte, o ne dokumentiniame filme.
Ačiū Vladai už kvietimą šį filmą žiūrėti kino teatre! Tikrai buvo verta! Beje, “Scanoramos“ filmas.

”The Believer” (2001)



Director: Henry Bean
Amerika, jaunuolis įsiliejęs į neonacių judėjimą, tampa aktyviu jos nariu, moka rėžti iš kojų verčiančias antisemitines kalbas. Tačiau įdomumas prasideda, kai paaiškėja, kad jis yra žydas. Kortas čia pradeda maišyti žurnalistas.
Jėga filmas. Tikrai pritrenkiantis. Ačiū Eglei už rekomendaciją!