Praeitą antradienį Jaunimo teatre. Pirmą sykį atnaujintoje salėje. Nugi jauku buvo, nebešalta :) Ir spektaklis vertas būti rodomas teatre. Taip, komedija su rimtomis idėjomis. Taip, kartais juokai per daug pigūs arba jais per daug užsižaidžiama, bet net šie minusai negadina spektaklio. Tikrai reikia pripažinti, kad Kazlas meistriškai dirba scenoje. Negalima nesižavėti šiuo puikiu aktoriumi. Aišku nervina, kai tik jam išėjus į sceną salėje pasigirsta sukauptas juokas. Taip, jis puikiai derina komedijos elementus su tragedija, bet nereikia visą laiką tikėtis vien tik pirmojo :)
Labai patiko Aurelijos Tamulytės atlikas rusakalbės poniosLiubos vaidmuo. O, kai Bialobžeskis išėjo į sceną, likau sužavėtas kaip puikiai pastatytas jo balsas. Aktoriams turėtų būti balso etalonu :)
O pats spektaklis, aktualus ir nūdienai, apie šalelės patriotus, ar bent jau taip save vadinančius. Turčius, kurie turtus susikrovė valstybės sąskaita, ir kurie, išoriškai vaizduodami, kad jiems baisiai rūpi Lietuva, kad jie tėvynės sūnūs, valstybės gynėjai, tikri Lietuvos patriotai. Jisko jame yra: ir girtavimo už blaivybę, ir vestuvių rengimo vardan finansų, ir nuoširdaus būdo tarnaitė, vokietis profesorius, dėstantis VDU lietuvių kalbą.
Gal katarsio ir nepajustum, bet bent išsijuoktum. Yra vietų, kur galima ir ašarą nubraukt :)
No comments:
Post a Comment