Režisierius: Eimuntas Nekrošius
Super spektaklis. Tikrai patiko labiau nei kad buvo galima
tikėtis. Puikiai pastatytas ir perpasakotas garsusis Dantės kūrinys. Žinoma,
nepažodinis pasakojimas, nes juk viso neįmanoma išpasakoti. Buvo aprėptas tik
pragaras ir skaistykla. Nors tai truko 4 valandas neskaitant pertraukų, bet
neprailgo veikalas. Didelis pliusas, kad su buitiniu draugu ėmėmės susipažinimo su medžiaga. Tvarkingai perskaitėm poemą su paaiškinimais, tad žiūrėti buvo gerokai lengviau. Aišku, pliusas režisieriui, kad sugalvojo veikėją – komentatorių, kuris vis pasirodydavo scenoje perskaitydamas paaiškinimus. Tad tiems, kurie kūrinio neskaitė, turėjo būti gerokai aiškiau, kas kur kaip – kada Dantė pradėjo rašyti kūrinį, ką reiškia lūšis, liūtas, vilkė ir pan.
Kaip minėjau, viso kūrinio neperpasakojo. Pragare buvo praskipinti 3-6 ratai, neišryškėjo Skaistyklos septynios pakopos. Nors gal ir nereikia Skaistyklos skaidyti į tas pakopas. Vietomis atrodė, kad aktoriai pamiršo tekstą ar tolimesnį veiksmą. Bet jei taip ir buvo, tai buvo neakivaizdu.
Kas dar... Aha.. Aktoriai nė kiek nenuvylė. Dantę Kazlas vaidino. Kaip žinia, jis puikus draminis aktorius. Vergilijų V. Vilius. Vilkaitis šauniai tris popiežius suvaidino. Na ir aišku, fantastiškai pasirodė jaunimas. Tikrai maloniai nustebino. Matyti, kad teatras Lietuvoje nepražus. Na ir, smagu pridėti, kad smagu buvo matyti scenoje jaunuolį iš gimtųjų kraštų – Darių Petrovskį. Išraiškingas vaikis.
No comments:
Post a Comment