Director: Woody Allen
Kad ir kaip kritikų palankumo nesulaukęs, bet man patiko. Gal pati istorija žavinga, kadravimas, o jau postprodukcijos aš kai nesuprantu, tai ir neanalizuoju.
Vėl Woodis visu gražumu. Šį kartą jis vaidina režisierių, kuris pradedant filmuoti filmą apanka – psichologinės problemos. Smagios situacijos, bandymai nuslėpti savo aklumą ir iš to kylančios juokingos situacijos. Vieni jam pradeda sakyti, kad jis labai užsidaręs savy, nežiūri į akis, besikalbant, kita mergina šneka, kad jaučia aistringą jo žvilgsnį. Smagiausia, kad galutinį filmo variantą amerikiečiai iškeikė, bet prancūzai jį dievino.
O kur dar problemos su buvusia žmona, kuri irgi bendradarbė šiame filme ir ketina ištekėti už kompanijos vadovo.
”driving around his 1938 Vintage Roadster. If someone saw me in a vintage '38, they'd think I was Himmler!”
”Thank God the French exist.”
No comments:
Post a Comment