Graži, miela, jauki opera. Daug grožio, meilės kančių, gražių žodžių ir puikių arijų. Lengva ir neįpareigojanti.
Žiūrėjau užvakar (vasario 24) ir man tikrai patiko. Dekoracijos pompastiškos, bet skoningos, scena tinkamai užpildyta buvo šalutiniais veikėjais, o pagrindiniųjų nebuvo daug, tad nesunku gaudytis veiksme. O ir libretto nesudėtingas. Ir tai turbūt viena trumpiausių operų, kokią esu matęs.
Kaip ir kiekvienai operai pridera, kulminacijoje buvo graži tenoro arija. Ja Nemorinas išdainuoja savo meilės kančias: jis išdainuoja, savo begalinę meilę mylimajai Adinai ir jaučia, kad ji taip pat jį myli, kad gali numirti iš meilės jai. E. Seilius padarė savo darbą. Galit pasiklausyti, kaip šią ariją atlieka Pavarotas.
Buvo puiki proga pamatyti gyvai diriguojantį Modestą Pitrėną. Paskutinį sykį jį mačiau turbūt pernai Rygos operos teatre. Ir daininkai šaunūs buvo: Viktorija Stanelytė, Edmundas Seilius, Laimonas Pautienius, Egidijus Dauskurdis, Marta Lukošiūtė. Norėčiau išskirti bosą E. Dauskurdį. Įsidėmėjau šį veikėją, kai man teko laimė atlikti Hendelio hitą ”Mesijas” – jame Dauskurdis atliko boso arijas ir paliko geriausią įspūdį iš keturių solistų. Nenuvylė manęs ir šioj operoj.
No comments:
Post a Comment