Showing posts with label teatras. Show all posts
Showing posts with label teatras. Show all posts

Monday, January 21, 2013

William Shakespeare ”Jei taip, tai šitaip”/”Measure for Measure” (Kingdom of England, 1604)

Režisierius: Paul Euguene Budraitis
Smagi Jaunimo teatro komedija su Kazlu. Šauniai sugalvota, kad viso spektaklio metu maža grupė muzikantų palaiko muzikinį foną, vis įterpdami dainų į spektaklį, kurias dainuoja tiek patys muzikantai, tiek pagrindinai aktoriai. Gilių išminties šedevrų gal ir nepasisemtumėte, bet geros nuotaikos tai pasisemtumėte apsčiai.
Miestelio kunigaikštis sumąsto pažaisti žaidimą, atiduodamas visas regalijas laikinai kitam didikui, o ptas tarsi išvykdamas iš miesto, o tiesą pasakius persirengdamas vienuoliu ir stebėdamas miestelio gyvenimą tarsi anonimas.

Monday, April 30, 2012

Dante Alighieri “Divina Commedia“/”Dieviškoji komedija” (Papal States, 1308-1321)


Režisierius: Eimuntas Nekrošius
Super spektaklis. Tikrai patiko labiau nei kad buvo galima tikėtis. Puikiai pastatytas ir perpasakotas garsusis Dantės kūrinys. Žinoma, nepažodinis pasakojimas, nes juk viso neįmanoma išpasakoti. Buvo aprėptas tik pragaras ir skaistykla. Nors tai truko 4 valandas neskaitant pertraukų, bet neprailgo veikalas.
Didelis pliusas, kad su buitiniu draugu ėmėmės susipažinimo su medžiaga. Tvarkingai perskaitėm poemą su paaiškinimais, tad žiūrėti buvo gerokai lengviau. Aišku, pliusas režisieriui, kad sugalvojo veikėją – komentatorių, kuris vis pasirodydavo scenoje perskaitydamas paaiškinimus. Tad tiems, kurie kūrinio neskaitė, turėjo būti gerokai aiškiau, kas kur kaip – kada Dantė pradėjo rašyti kūrinį, ką reiškia lūšis, liūtas, vilkė ir pan.
Kaip minėjau, viso kūrinio neperpasakojo. Pragare buvo praskipinti 3-6 ratai, neišryškėjo Skaistyklos septynios pakopos. Nors gal ir nereikia Skaistyklos skaidyti į tas pakopas. Vietomis atrodė, kad aktoriai pamiršo tekstą ar tolimesnį veiksmą. Bet jei taip ir buvo, tai buvo neakivaizdu.
Kas dar... Aha.. Aktoriai nė kiek nenuvylė. Dantę Kazlas vaidino. Kaip žinia, jis puikus draminis aktorius. Vergilijų V. Vilius. Vilkaitis šauniai tris popiežius suvaidino. Na ir aišku, fantastiškai pasirodė jaunimas. Tikrai maloniai nustebino. Matyti, kad teatras Lietuvoje nepražus. Na ir, smagu pridėti, kad smagu buvo matyti scenoje jaunuolį iš gimtųjų kraštų – Darių Petrovskį. Išraiškingas vaikis.

Tuesday, January 31, 2012

”Geležis ir sidabras” (Lithuania, 2009)



Režisierius Rolandas Kazlas
Kazlo monospektaklis V. Šimkaus eilėmis. Nuostabus tiesiog. Rimtai! Kad taip būtų išnešęs spektaklis, tai dar man nebuvo... Tokio milžiniško katarsio dar neapturėjau. Iki šiolei galvojau, kad ”Dėdė Vania” geriausias matytas spektaklis, bet matyt Vania turės užleisti vietą šiam šedevrui. Nors aišku Čechovo kūrinys yra kitoks ir jis kitaip geriausias, bet “Geležis ir sidabras“ neabejotinai labiausiai pakylėjęs spektaklis.
Tai tarsi pokalbis su savimi apie save. Vienatvės prisirpusios mintys, mylimų žmonių atsiminimas, bandymai susigrąžinti savastį, savąsias ”biteles” iš minčių avilio. Neabejotinai reiks dar kada nueit. Pakartoti šį nuostabų džiaugsmą.
O po spektaklio mes buvom taip pakylėti, kad su buitiniu draugu po spektaklio vien eilėm kalbėjom, iki pat pirmojo bokalo pabaigos :) Tada vėl grįžom į džiaugsmingą realybę.

Tuesday, September 20, 2011

William Shakespeare ”Hamlet”/”Hamletas” (Kingdom of England, 1599-1601)



Režisierius: Eimuntas Nekrošius

Fantastiškas spektaklis. Vystė vystė ir išvystė mintį. Yra įtemptų vietų, kuriose paliekama žiūrovui mintį regzti. Specialiųjų efektų yra, bet jų ne per daug. Buvo smagių epizodų – gerai sužaidė su ledo gabalu, taurėm. O kur špagavimosi scena – gera inscenizacija.
Žodžiu, absoliuti rekomendacija viesiems.

Sunday, May 1, 2011

Ledi Makbet (1611)



Premjera Jaunimo teatre.
Tragiškoji Makbeto istorija. Daug žaidžiama su vaizdu, siekiant užburti stebėtojo akį, bet dėl to nukenčia minčių perteikimas žiūrovui. Kaip buitinis draugas teisingai išsireiškė – neišnešiotos mintys. Makbeto žmonos vaidmuo buvo puikus, Viktorija Kuodytė pasistengė ir puikiai perteikė vaidmenį. Tuo tarpu Makbeto vaidmuo, kurtas Sergejaus Ivanovo buvo blankokas. Gal nbublanko prieš Viktorijos vaidybą, gal dar neįsigyventas vaidmuo, gal premjeros įtaka, o gal tiesiog ne jam šį vaidmenį atlikt. Buvo teisingų, gerų epizodų, bet vietomis įtaigos šiek tiek pristigo.
Dargi seksualumą spinduliuojantys epizodai trukdė Šekspyro mintims plūsti į sielos gelmes.

Friday, April 29, 2011

”Humble Boy” (United Kingdom, 2001)



Pigus, prastas angliškas spektaklis. Kadangi buvo nemokamas, tai nesigailiu į jį nuėjęs. Bet aš pasipiktinęs anglišku skoniu – juokiasi iš banalių bajerių, subtilaus humoro nėra, nekultūringai stebi spektaklį. Žodžiu, provincijos teatras įspūdžio nepaliko.
Pačiam spektakly vienas veikėjas astrofizikas, išpasakojama stygų teorija, užsimenamas Higso bozonas, pasireiškia dvasios, meilė, išdavystė, tėvai nežinantys, kad jie tėvai. Bet gražių minčių apie bites paskelbta.

Saturday, February 26, 2011

Eduardo Scarpetta „Miseria e nobiltà”/„Vargšai. Aristokratai“ (1887, Italy)



Gera komedija. Nors į komedijas taetruose ir žiūriu įtariai, bet ši man patiko.
Dviejų dalių. Pirmojoje rodomas vargšų šeimų , kurios badauja, skursta ir nuoširdžiai tikiso geros ateities, gyvenimas. Nenuostabu, veiksme įsuka meilė tarp varguolės ir turtuolio. Dėl kitos meilės istorijos, aristokrato įsimylėjusio baleriną, įsiplieskia visas veiksmas. Kadangi šiai santuokai nepritaria jaunuolio tėtis, badaujantiems varguoliams pasiūloma suvaidinti aristokratus.
Lėkštų juokų ir nebuvo, tad komedija verta dėmesio. Katarsio nepatirsi, bet laiką smagiai praleisi.

Tuesday, November 30, 2010

”Raštininkas Bartlbis” (1853)



LT:
Puikus spektaklis. Seniai tokį gerą mačiau. Aišku, už Dėdę Vanią nėra geresnis, bet už daugelį kitų matytų tikrai tikrai taip. Pridurkim, kad Kazlo gamybos ir pats Kazlas vaidina. Tikrai teisingas spektaklis.
Vaizduojamas 19 amžiaus antrosios pusės gyvenimas – raštininkų kontora, kurioje perrašinėjami įvairūs dokumentai – daromos jų kopijos. Ateina ir naujokas Bartlis, kuris yra keisto būdo, neišrankus ir pamažu vis ryškėja jo apatija viskam. Ir ši dviejų skirtingų sluoksnių (aukštuomenės/turtuomenės ir nusivylusiųjų gyvenimu) kolizija sukuria netikėtų siužeto posūkių. Daug teisingų minčių pasakyta.
Veiksmas nėra greitas. Palengva viskas vystoma, vystoma ir išvystoma. Juk “mes esame šiame pasaulyje tik vynuogės, kurias nokina sunkus gyvenimas, vargai. O patekę į dangų už tuos vargus, už prinokimą bus atseikėta šampanu. Juk suknu patikėti, kad tokioj puikioj vietoj kaip rojus gyvuoja blaivybė.“ O po spektaklio, su buitiniu draugu keliaudami, vis tik užsukom padegustuot. Ir vos beatsigaunanti nuo katorsio siela greitai buvo užpilta :D

Sunday, November 14, 2010

”Patriotai” (1926)



Praeitą antradienį Jaunimo teatre. Pirmą sykį atnaujintoje salėje. Nugi jauku buvo, nebešalta :) Ir spektaklis vertas būti rodomas teatre. Taip, komedija su rimtomis idėjomis. Taip, kartais juokai per daug pigūs arba jais per daug užsižaidžiama, bet net šie minusai negadina spektaklio. Tikrai reikia pripažinti, kad Kazlas meistriškai dirba scenoje. Negalima nesižavėti šiuo puikiu aktoriumi. Aišku nervina, kai tik jam išėjus į sceną salėje pasigirsta sukauptas juokas. Taip, jis puikiai derina komedijos elementus su tragedija, bet nereikia visą laiką tikėtis vien tik pirmojo :)
Labai patiko Aurelijos Tamulytės atlikas rusakalbės poniosLiubos vaidmuo. O, kai Bialobžeskis išėjo į sceną, likau sužavėtas kaip puikiai pastatytas jo balsas. Aktoriams turėtų būti balso etalonu :)
O pats spektaklis, aktualus ir nūdienai, apie šalelės patriotus, ar bent jau taip save vadinančius. Turčius, kurie turtus susikrovė valstybės sąskaita, ir kurie, išoriškai vaizduodami, kad jiems baisiai rūpi Lietuva, kad jie tėvynės sūnūs, valstybės gynėjai, tikri Lietuvos patriotai. Jisko jame yra: ir girtavimo už blaivybę, ir vestuvių rengimo vardan finansų, ir nuoširdaus būdo tarnaitė, vokietis profesorius, dėstantis VDU lietuvių kalbą.
Gal katarsio ir nepajustum, bet bent išsijuoktum. Yra vietų, kur galima ir ašarą nubraukt :)