Režisierius Rolandas Kazlas
Kazlo monospektaklis V. Šimkaus eilėmis. Nuostabus tiesiog. Rimtai! Kad taip būtų išnešęs spektaklis, tai dar man nebuvo... Tokio milžiniško katarsio dar neapturėjau. Iki šiolei galvojau, kad ”Dėdė Vania” geriausias matytas spektaklis, bet matyt Vania turės užleisti vietą šiam šedevrui. Nors aišku Čechovo kūrinys yra kitoks ir jis kitaip geriausias, bet “Geležis ir sidabras“ neabejotinai labiausiai pakylėjęs spektaklis.
Tai tarsi pokalbis su savimi apie save. Vienatvės prisirpusios mintys, mylimų žmonių atsiminimas, bandymai susigrąžinti savastį, savąsias ”biteles” iš minčių avilio. Neabejotinai reiks dar kada nueit. Pakartoti šį nuostabų džiaugsmą.
O po spektaklio mes buvom taip pakylėti, kad su buitiniu draugu po spektaklio vien eilėm kalbėjom, iki pat pirmojo bokalo pabaigos :) Tada vėl grįžom į džiaugsmingą realybę.
No comments:
Post a Comment