Showing posts with label opera. Show all posts
Showing posts with label opera. Show all posts

Saturday, March 2, 2013

Johann Strauss II ”Die Fledermaus” (1874, Austro-Hungarian Empire)

Operetė. Ir tuo viskas pasakyta. T.y., esu priešiškas šiam žanrui. Nuobodu, nes sukurta publikos linksminimui. Jokių ryškių dramatinių arijų. Dar daugiau, lietuviškas pastatymas tikrai vertas kontraversiškų nuomonių. Aktorių pokalbiai (tarp dainavimų) persmelki šiuolaikinių juokų, šiuolaikinio slengo. Galbūt tai nėra blogai, tačiau man nepriimtina.
Na, yra ir teigiamų pusių. Spektaklio metu grojo Geniušų duetas – buvo fantastika, skambėjo matadoro arija iš Karmen ir kitų operų. Tačiau bendrai žvelgiant – geriau nelyginti su operos žanru, nes tai ne ta klasė.

Monday, January 21, 2013

Giacomo Puccini ”Madam Butterfly” (Kingdom of Italy, 1904)

Director Anthony Minghella
Šaunus garsiosios Puccinio operos pastatymas. Nuostabios dekoracijos ir rūbai. O dėl dainininkų... Na, kadangi tai buvo pirmoji mano matyta opera Lietuvoje po apsilankymo garsiojoje La Scaloje, tai po pirmo veiksmo jaučiausi lyg klausyčiau kaimo dainininkų vaidinimo. Na, bet per antrą ir trečią veiksmą atlikėjai reabilitavosi mano akyse. Taip, vaidmenys labai gerai sukurti, įtikinamai. Pridėjus scenografinį žaismą, gaunam solidų ir įsimintiną pasirodymą.

Monday, November 19, 2012

Giuseppe Verdi „Rigoletto“ (Kingdom of Lombardy–Venetia, 1851)



Nuostabiai tobulas operos pastatymas La Scaloje. Svajonę pamatyti operą La Scaloje įgyvendinau.
Conductor: Gustavo Dudamel,
Il Duca di Mantova: Piero Pretti
Rigoletto: Zeljko Lucic
Gilda: Valentina Naforniţă
Sparafucile: Alexander Tsymbalyuk
Maddalena: Ketevan Kemoklidze
Giovanna: Anna Victorova
Monterone: Ernesto Panariello
Marullo: Mario Cassi
Matteo Borsa: Nicola Pamio
Il Conte Di Ceprano: Andrea Mastroni
La Contessa Di Ceprano: Evis Mula
Usciere: Valeri Turmanov
Paggio: Rosanna Savoia

Thursday, March 1, 2012

”Bruknelė” (Lietuva, 2010)



Vieną sekmadienio rytą nusprendžiau nueiti į operą, skirtą vaikams. Ir nesigailėjau. Visai smagiai praėjo laikas. Opera spalvinga, veiksmas – stebuklinė pasaka. Dainorėliai geri, viena dainininkė, atlikusi laumės partiją, tik nepatiko. Visas teatras pilnas vaikų, kurie smagiai krykštavo, šurmuliavo, kartais net nuoširdžiai gėrėjosi tuo, kas vyksta scenoje.
O siužetas toks: nykštukas įsimyli Bruknelę, keliauja pas raganą Piestą vestuvinio žiedo, pakeliui namo jis pakliūna į laumės pinkles. Nesulaukdami miško gyventojai nukštuko pasitelkia antgamtines jėgas ir keliauja jo) išvaduoti.
Muzika moderni, kartais tas erzina, bet šiaip smagu pasiklausyti kitokios operos.

Wednesday, February 15, 2012

Richard Wagner „Der fliegende Holländer“/„The Flying Dutchman“ (Kingdom of Saxony, 1843)



Gera muzika ir tikrai gera opera. Visai smagiai Wagneris klausėsi. Vienintelį kartą sezone rodė, tad pasistengiau nepraleist. Puikus buvo latvių boso Egilis Silinis pasirodymas. Pakerėjo. Taip pat dainavo Sandra Janušaitė, Egidijus Dauskurdis, Vytautas Kurnickas, Audrius Rubežius, Laima Jonutytė, dirigavo Gintaras Rinkevičius.
O istorija gi tokia: skrajojantis olandas – tai laivo kapitonas. Laivo, kuris yra prakeiktas amžinai klaidžioti jūromis, nepasiekiant uosto. Vienintelis išsigelbėjimas – susirasti mylinčią ir ištikimą žmoną. Būtent kas 7 metus jis išlipa į uostą bandyti savo laimės. Taigi, jaunuolis jūroje susitiko kitą laivą, kurio kapitonas pažadėjo atiduoti savo dukrą jam. O dukra pati gyvena svajonėmis, kad skrajojančio olando legenda yra tikra ir kad jai teks laimė sugražinti laimę likimo prakeiktam jaunuoliui.
Linksmesnis epizodas buvo, kad kaip tik tą vakarą, per didžiuosius šalčius, dingo šildymas centre ir operos teatre buvo vėsiau – darbuotojai atsiprašinėjo ir pusė žiūrovų vaikščiojo su paltais. Šiaip, salėj buvo šilta, bet už salės, kur visi žmonės vaikšto ratais per pertraukas, buvo tikrai vėsoka.

Sunday, January 1, 2012

Georges Bizet ”Carmen” (1875, France)



Dar kartelį aplankyta ši puiki opera. Pirmojo apsilankymo apžvalga čia. Šį kartą su buitiniu draugu. Smagiausia operos dalis buvo stebėti jo kančias stebint spektaklį :D
Vėl buvo smagu išgirsti Vyšniauską ir Jovitą Vaškevičiūtę.

Tuesday, September 20, 2011

Пётр Ильич Чайковский – ”Евгений Онегин”/”Oneginas” (Russian Empire, 1879)



Režisierė Dalia Ibelhauptaitė

Kietas bohemiečių pastatymas. Klasikinė opera šiuolaikiniuose rūbuose. Veiksmas perkeltas į nūdieną – 8 dešimtmečio sovietinė namo bendruomenė ir Niujorko mados namai.Kas man labiausiai patinka bohemiečių pastatymuose, kad kiekvienas veikėjas (net jei jis statistas) yra išskirtinis – su savo apranga, dirba nematomą darbą scenoj, nebūna statiškas. Žodžiu, daug veiksmo vyksta vienu metu.
Kas šiame spektaklyje patiko, kad ir orkestras yra vaidinimo dalis. Pirmuosius du veiksmus, kuriuose vyko veiksmas sovietinėje aplinkoje, orkestras atliko irgi vilkėdamas paprastus drabužius. Pati pradžia irgi buvo įspūdinga. Sueina orkestras, o paskui dar keli orkestrantai atbėga pavėlavę, kas dar butelį nusistvėręs.
Operos atlikimo kokybė nekelia abejonių. Muzika atlikta įtaigiai, technškai tvarkingai. Beklausant virpuliai per kūną bėgo.

Tuesday, March 22, 2011

Giuseppe Verdi ”Otello” (1887)



LT:
Gera opera.
Gal nebuvo pati geriausia opera, kurią žiūrėjau, bet prisiminimų paliks. Pastatymas turi modernumo, bet ne per daug. Muzikinė operos dalis gera. Jaučias, kad brandžiausias Verdžio kūrinys. Orkestro galimybės puikiai išnaudotos. Dinamikos potvyniai-atoslūgiai gerai suderinti. Gal tik man trūko ryškesnių arijų. Gal tiesiog labai jau pripratęs, kad turi būti operos itin dramatinė tenoro arija. Šioje nebuvo.
Kita vertus, finalinės dalies Otelo ir Desdemonos pokalbis tikrai gerai emociškai atskleistas. Arba prieš tai Desdemonos malda, paskutinioji, prieš mirtį, nuoširdžiai nenorint mirti, bet žinant, kad jai teks mirti.
Žodžiu, epizodų tikrai buvo gerų. Iš instaliacijų patiko sparnai, kuriais Desdemona “skraidė.“ O vėliau tieji sparnai patapo josir Otelo kapu. Su mintimi :)

Thursday, March 3, 2011

Georges Bizet ”Carmen” (1875, France)



Ech... Čigoniški šokiai, muzikiniai motyvai, ispaniška nuotaika, koridos, meilė, aistra ir puikiai tinkantis posakis ”nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis”.
Kas pribloškia, tai masė žmonių. Jei armija, tai ne 10-20 vyrukų, o rimtas pulkas. Jei merginų būrys, tai jis vėlgi užpildo visą erdvę scenoje. Tik didingame operiniame pastatyme gali pamatyti tokių gėrybių.
O pats muzikinis išpildymas irgi patiko. Neišnešė manęs, bet vietomis labai maloniai jaučiausi :) Karmen atlikėja Jovita Vaškevičiūtė buvo fantastiška. Kokybiškai ir įtikinamai. Žavu. Pritrūko man tenoro gero šiam spektaklyje. Ką norit sakykit, bet Vyšniauskui trūksta kažko. Balso skambumo – duslokas balsas, o viršūnės nėra skambios, negali patirti totalaus išnešimo. Taip pat gerai draugas Daumantas pastebėjo, kad gal trūko stipresnės kulminacijos. Kai kuriose vietose dainuojančiųjų ir grojančiųjų ritmika nebuvo harmoninga.
Kita vertus, vakar praleidau puikų vakarą su kokybiška muzika. Dalyvavo: dirigentas Robertas Šervenikas, daininkai Jovita Vaškevičiūtė, Vaidas Vyšniauskas, Liudas Norvaišas, Sandra Janušaitė, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, Irena Zelenkauskaitė, Julija Stupnianek, Egidijus Dauskurdis, Ramūnas Urbietis.
Galit pasigrožėti Pavaroto atliekama arija iš šios operos

Saturday, February 26, 2011

Gaetano Donizetti ”L'elisir d'amore”|„Meilės eliksyras“ (1832, Italy)



Graži, miela, jauki opera. Daug grožio, meilės kančių, gražių žodžių ir puikių arijų. Lengva ir neįpareigojanti.
Žiūrėjau užvakar (vasario 24) ir man tikrai patiko. Dekoracijos pompastiškos, bet skoningos, scena tinkamai užpildyta buvo šalutiniais veikėjais, o pagrindiniųjų nebuvo daug, tad nesunku gaudytis veiksme. O ir libretto nesudėtingas. Ir tai turbūt viena trumpiausių operų, kokią esu matęs.
Kaip ir kiekvienai operai pridera, kulminacijoje buvo graži tenoro arija. Ja Nemorinas išdainuoja savo meilės kančias: jis išdainuoja, savo begalinę meilę mylimajai Adinai ir jaučia, kad ji taip pat jį myli, kad gali numirti iš meilės jai. E. Seilius padarė savo darbą. Galit pasiklausyti, kaip šią ariją atlieka Pavarotas.
Buvo puiki proga pamatyti gyvai diriguojantį Modestą Pitrėną. Paskutinį sykį jį mačiau turbūt pernai Rygos operos teatre. Ir daininkai šaunūs buvo: Viktorija Stanelytė, Edmundas Seilius, Laimonas Pautienius, Egidijus Dauskurdis, Marta Lukošiūtė. Norėčiau išskirti bosą E. Dauskurdį. Įsidėmėjau šį veikėją, kai man teko laimė atlikti Hendelio hitą ”Mesijas” – jame Dauskurdis atliko boso arijas ir paliko geriausią įspūdį iš keturių solistų. Nenuvylė manęs ir šioj operoj.

Sunday, December 19, 2010

Franz Lehár ”Die lustige Witwe”/“The Merry Widow“ (1905)



LT:
Operetė, sukurta Austrijos-Vengrijos imperijoje. Lengvas, nieko neįpareigojantis kūrinys, kuris buvo atliekamas lietuvių kalba. Gal dėl to man jis ne itin ir paliko susižavėjimo. Jokių rimtesnių arijų, visko po truputį: dainavimo, baleto ir kalbų.
Vaikystėje aš itin mėgau operetes, nes jose būdavo ne vien tik dainuojama, būdavo ir šnekų. O dažniausiai jos būna komiškos, tad laikas neprailgdavo. Dabar priešingai – operetės man atrodo tuščios, nes rimtose operose atsiskleidžia tikrieji daininkų sugebėjimai, jų meistriškumas.
O šioje operetėje ”Linksmoji našlė” veiksmas daugmaž toks: turtingai našlei simpatizuoja visi vyrai, norintys savo valioj turėti milžiniškus jos turtus, o imperatoriaus noras yra, kad ji ištekėtų už savo tautos vyro, ne užsieniečio, kad turtai liktų imperijoje. Na o pagrindine veiksmo figūra tampa grafas ar kunigaikštis, kuris kadaise turėjo romaną su tąja našle. Ir jis nesileidžia į jokias kalbas apie vedybas, nes ji turtinga. O turtingos matai jis neimtų.
Vaidino Laima Jonutytė, Ramūnas Urbietis, Audrius Rubežius, Regina Šilinskaitė, Vytautas Bakula, Rafailas Karpis, Tomas Tuskenis, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Dauskurdis, Arvydas Markauskas, Vladas Bagdonas, Diana Gaškaitė, Jūratė Rudžianskaitė, Ligita Račkauskaitė.

Sunday, November 14, 2010

Jacques Fromental Halévy ”La Juive”/“Žydė“ (1836)



Puiki tragedija! Mačiau ją ketvirtadienį. Taip, ilga opera. Taip, vietomis šiek tiek migdė, bet iki galo neužmigdė ir bendroj visumoj tobulai išnešė. Vien dėl vienos paskutiniųjų arijų, kurioje žydas nusprendžia paaukoti savo dukterį, kad atkeršytų kardinolui, pagrindinės operos tenoro (Viktoro Aleškovo) arijos, galima operai rašyti aukščiausius balus. Gražiai gieda gyvačiokas :). Taip pat operoj vaidmenis kūrė Sandra Janušaitė, Regina Šilinskaitė, Vytautas Bakula, Kęstutis Alčauskis, Arūnas Malikėnas, Tomas Tuskenis. S. Janušaitės sukurtas Rachelės vaidmuo paliko taip pat neišdildomą įspūdį. Puiki 19 amžiaus prancūzų opera.
O siužetas yra gerai sukaltas trileris. Čia husitų laikai, kai Lietuvoj karaliavo Vytautas, Prancūzijoj žmones degindavo ant laužų. Gyvena sau žydas su dukra, kuri įsimyli vieną žydelį. Jie tinti drinti, bet gi ką žmonės pasakys? Tėvas juos aptiko. Jau susitaikė su mintim, kad dukrą reiks tekint, bet staiga jam suduodamas psichologinis smūgis – žydelis pasirodo yra krikščionis. O čia jau tokius tarpreliginius mainų dalyvius ant laužo reikia.Dar vėliau paaiškėja, kad tas žydelis-krikščionis yra princas, vedęs imperatoriaus dukrą. Taip kad blogiau būt negali :)
Visi trys (princas, žydė ir jos tėvas žydas) įkalinami, laukia nuosprendžio (ant laužo). Bet Rachelę perkalba princo žmona. Tad dėl Rachelės meilės princas lieka gyvas. O gi vat finalui, beįsiliepsnojant laužui, paaiškėja, kad Rachelė yra ne kas kita, kaip kardinolo dukra, grynaveislė krikščionė.
Žavinga opera :)

Friday, October 15, 2010

Giuseppe Verdi ”Rigoletto” (1851)



LT:
Puiki opera. Aukščiausi balai pastatymui. Kaip šiais laikais mėgstama, daug žaidžia su šviesom, vaizdais, bet visa tai neužgožia pagrindinių scenos herojų.
Šiandien dainavo Vytautas Juozapaitis (Rigoletto), Edmundas Seilius (Mantua kunigaikštis), Viktorija Stanelytė (Gilda) ir kiti. Gera klausytis puikių Juozapaičio ir Seiliaus atliekamų arijų. Pakerėjo ir Stanelytės atliekamas Džildos vaidmuo - pirmą kartą ji atliko šį vaidmenį.
Įkaliau dar vieną vinį muzikinės istorijos suvokime. Smagu, klausant įvairių epochų operas, stebėti jų evoliuciją.
Šiandien siela atsigavo :)