”Woody Allen A Life in Film” (USA, 2002)

Director: Richard Schickel
Pražiūrėjus tieka Vūdžio filmų nieko kito nelieka, kaip pasižiūrėti interviu su pačiu režisieriumi. Pokalbiai apie jo įvairių metų filmus, savo minties išpildymą, religiją, tikėjimą, vaidybą, komizmus, rimtus veikalus ir pan.
Retrospektyviškai papildė ir apibendrino mano jo filmų suvokimą

” Terra e libertà”/”Land and Freedom” (UK, Spain, Germany, Italy, 1995)

Director: Ken Loach

Liuks filmas. Pirmas filmas, kurį mačiau, apie Ispanijos pilietinį karą. Tikrai gerai apibūdina to meto Ispanijos realijas, viltis, tautos atsidavimą ir kovą už savo įsitikinimus. Meilė ir draugystės fronto linijoje, puolimai, atsitraukimai, susiskaldymas antifašistinėje karo dalyvių pusėje.

Ai, smagiai veiksmas tarsi perpasakojamas karo dalyvio laiškais, kuriuos skaito jo anūkė.

Beveik puikus filmas, bet.. pabaiga nenustebino, todėl tiesiog labai geras.

Cannes Film Festival

FIPRESCI Prize                                                         Ken Loach Tied with To vlemma tou Odyssea (1995).

Prize of the Ecumenical Jury Ken Loach

César Awards, France

Best Foreign Film                       Ken Loach

European Film Awards

Best Film                                       Rebecca O'Brien

” Nicija zemlja ”/”No Man's Land” (Bosnia and Herzegovina, France, Slovenia, Italy, UK, Belgium, 2001)

Director: Danis Tanovic

Tikrai šaunus filmas. Beveik galėčiau sakyt puikus, bet abejoju matyt nenorėčiau jo pažiūrėti dar kartą (emociškai nėra lengvas filmas), tad tiesiog labai geras filmas.

Labai taikliai filmo veiksmas apibūdina Jugoslavijos karus. Tarsi padėtį be išeities tarp abiejų pusių, kurios negali susitarti viena su kita be Jungtinių tautų įsikišimo.

O veiksmas toks – niekieno žemėje atsiranda sužeisti du bosnių ir vienas serbų karys. Vienas bosnis paguldytas ant minos, kuri detonuosis, jei šis atsikels. Teisybės ir išeities paieškos, žurnalistų įsikišimas į epicentrą, Jungtinių tautų kareiviai ir niekieno žemė.

Academy Awards

Best Foreign Language Film

Cannes Film Festival

Best Screenplay                         Danis Tanovic

César Awards, France

Best First Work of Fiction

European Film Awards

Best Screenwriter                     Danis Tanovic

Golden Globes

Best Foreign Language Film

Dante Alighieri “Divina Commedia“/”Dieviškoji komedija” (Papal States, 1308-1321)

Režisierius: Eimuntas Nekrošius

Super spektaklis. Tikrai patiko labiau nei kad buvo galima tikėtis. Puikiai pastatytas ir perpasakotas garsusis Dantės kūrinys. Žinoma, nepažodinis pasakojimas, nes juk viso neįmanoma išpasakoti. Buvo aprėptas tik pragaras ir skaistykla. Nors tai truko 4 valandas neskaitant pertraukų, bet neprailgo veikalas.
Didelis pliusas, kad su buitiniu draugu ėmėmės susipažinimo su medžiaga. Tvarkingai perskaitėm poemą su paaiškinimais, tad žiūrėti buvo gerokai lengviau. Aišku, pliusas režisieriui, kad sugalvojo veikėją – komentatorių, kuris vis pasirodydavo scenoje perskaitydamas paaiškinimus. Tad tiems, kurie kūrinio neskaitė, turėjo būti gerokai aiškiau, kas kur kaip – kada Dantė pradėjo rašyti kūrinį, ką reiškia lūšis, liūtas, vilkė ir pan.
Kaip minėjau, viso kūrinio neperpasakojo. Pragare buvo praskipinti 3-6 ratai, neišryškėjo Skaistyklos septynios pakopos. Nors gal ir nereikia Skaistyklos skaidyti į tas pakopas. Vietomis atrodė, kad aktoriai pamiršo tekstą ar tolimesnį veiksmą. Bet jei taip ir buvo, tai buvo neakivaizdu.
Kas dar... Aha.. Aktoriai nė kiek nenuvylė. Dantę Kazlas vaidino. Kaip žinia, jis puikus draminis aktorius. Vergilijų V. Vilius. Vilkaitis šauniai tris popiežius suvaidino. Na ir aišku, fantastiškai pasirodė jaunimas. Tikrai maloniai nustebino. Matyti, kad teatras Lietuvoje nepražus. Na ir, smagu pridėti, kad smagu buvo matyti scenoje jaunuolį iš gimtųjų kraštų – Darių Petrovskį. Išraiškingas vaikis.

”Grease” (1978)

Director: Randal Kleiser Pagal tematiką tūpas holiduvinis filmas apie paauglius, mokyklą, kvailiones, meiles, nemeiles ir panašiai. Realiai - John Travolta su šiuo filmu iškilo į populiarumo viršūnę. Realiai – tai visai neblogas miuziklas. Nors muzikos stilius man nepatinka, bet dainos visai geros ir į filmą sukurptos visai neblogai. Galbūt trūksta sinchronizmo šokiuose, kartais montažo klaidų pasitaiko, bet visai teigiamas miuziklas.

”The Day the Universe Changed” (UK, USA, Italy, France, Finland, 1985)

Dar vienas James Burke šedevras. Kaip vienas konkretus įvykis sukėlė griūtį kitų istorinių įvykių, lėmusių vienokius ar kitokius reiškinius. Pvz., kaip Darvino teorija privedė prie pasaulinių karų ar arabų optikos pasiekimai privedė, kad Kolumbas atrado Ameriką, ar vergovė kolonijose prie masinio traukinių tinklo. Nors turiu pripažinti, kad jaunuolis gana staigiai keičia mintį, tad kartais atsiradus trumpai dėmesio stokai patiri minties šuolį. Buvo neįtikėtinai smagu, kad visą savo seriją užbaigė laida, kurios trečdalį skyrė budizmui. Gerąja prasme budizmas minėtas. Tiesiog lyginama mokslo ir religijos įtaka žmonijai. Kad abudu reiškiniai suteikia žmonėms saugumo jausmą.

”George Harrison: Living in the Material World” (USA, 2011)

Director: Martin Scorsese Dar vienas filmas budizmo tema, kurį žiūrėjom per Velykas. Aišku, čia yra dviejų dalių dokumentinis filmas apie George Harrison, jo muzikinį kelią ir tuo pačių pažiūrų kaitą. Dar Beatles laikais jis susidomėjo joga, meditacija, reinkarnacija, tad pamažu gyvenimui besirutuliojant jis vis labiau ir labiau žengė į dvasinius išgyvenimus. Buvo ir su krišnaistais susidėjęs. Na, bent jau jo atliekamas Hari Krishna tapo pasauliniu hitu.

”Little Buddha” (Italy, France, Liechtenstein, UK, 1993)

Director: Bernardo Bertolucci Filmas su Keanu Reeves. Apie Budos gyvenimą, meditaciją ir filosofiją. Taip pat įmaišytas šiuolaikinis pasaulis, kur Amerikoj ieško vaiko, į kurį vėl persikūnijo Buda. Meniniu požiūriu filmas vidutinis, bet filosofiniu požiūriu buvo tikrai gera pažiūrėti ir vėl prisiminti Budos gyvenimo istoriją.

”Monsieur N.” (France, UK, 2003)

Director: Antoine de Caunes Imperatoriaus Napoleono antrosios tremties metai Šv. Elenos saloje ir 1840 metais vykusi palaikų ekshumacija ir atgulimas amžinajam poilsiui prie Senos krantų. Pavaizduotas jo gyvenimas saloje ir įmesta prielaida, kad jis galėjo slapta išvykti iš salos ir nauju vardu nugyventi paprasto žmogaus gyvenimą Amerikoje. Smagiausiai čia su titrais buvo, nes angliškų neradau, bet suradau portugališkus, kuriuos išsivertus su google vertėju visai sėkmingai sunaudojau :) Aišku, vietomis tik esmę galėjai numanyti. Bet toks įmodus buvo potyris. O viena filmo vieta buvo labai superinė – kai vyko oficiali perlaidojimo ceremonija 1840 Paryžiui ir jo ištikimiausi kariai veteranai, nemaža dalis dar nuo Italijos kampanijos, palydėjo savo didįjį imperatorių į paskutinę kelionę. Net susigraudinau. Neįmanoma išpasakoti, kiek daug turėjo tai reikšti Imperatoriaus ištikimiesiems kareiviams.