Vasaris nebuvo labai
derlingas filmų. Kita vertus, 11 filmų per trumpiausią metų mėnesį yra nemažai.
Vasarį 5 paros buvo praleisto Paryžiuje, tad atmetus kelionės dienas ir laiką,
skirtą tvarkyti kelionines nuotraukas, gaunam po filmą dviem dienoms. Sakyčiau,
tai yra pakankamai didelis kiekis.
Visus filmus
noriu paminėti, nes nebuvo nė vieno, kurį žiūrėdamas nuobodžiavau, ar dėl kurio
galėčiau sakyti, kad veltui praleidau laiką. Vienas iš tokių yra Lars von Trier
gamybos "Manderlay" (2005).
Tai antrasis jo trilogijos apie Ameriką filmas. Pirmasis – ”Dogville” – su Nicole
Kidman, tikrai sukrėtė. Tiesa, trečiasis filmas taip ir nepasirodė. ”Manderlay”
vaizduojamas laikas po pirmojo filmo ir kalbama apie vergovės problematiką
Pietinėse valstijose. Nicole nebevaidina, bet tai nereiškia, kad filmas prastas.
Kuo man labiausiai įstringa šis šedevras, kaip ir pirmasis filmas, - veiksmas vyksta
minimalistinėje scenoje, kur namų sienos, gatvės yra schematiškai nupieštos ant
grindų ir pastatytos tik pačios pagrindinės dekoracijos. Veikėjų emocijų
neužgožia vaizdiniai, objektai. Puikus režisierius.
Minėjau, kad su
drauge svečiavausi Paryžiuje. Prieš šią kelionę nusprendėm vėl pasižiūrėti
nuostabųjį prancūzišką filmą ”Amélie” (2001).
Prancūziškai mielas filmas iki pat širdies gelmių. Audrey Tautou yra puiki
aktorė, tad mielai pažiūrėjom dar vieną filmą su ja - "Dirty Pretty Things" (2002). Galima sakyti tai
kriminalinė drama – emigrantų gyvenimai Prancūzijoje, be paso, be leidimo
gyventi Prancūzijoje, slepiant savo praeitį, tiek saugant save, tiek ir saugant
mylimų žmonių jausmus.
Dar vienas puikus
prancūziškas filmas - "Before
Sunrise” (1995). Vėlgi trilogija. Apie ją kalbėsiu dar kovo mėnesio
apžvalgoje, tad tiesiog užsiminsiu, kad Pažiūrėjom pirmąjį puikios trilogijos
filmą. Richard Linklater trilogijos, kurios filmai buvo išleisti kas 9 metus,
kurioje pagrindinių veikėjų pokalbiais, nuotykiais puikiai perteikiami jausmai,
emocijos.
Dar vienas
režisierius - Wes Anderson ra vertas paminėti dėl "Moonrise Kingdom" (2012) filmo. Gal tiksliau yra sakyti,
kad šiuo filmu jis (asmeniškai man) atkreipė į save dėmesį, o ir kiti filmai
dar labiau sustiprino savito, įdomaus režisieriaus įvaizdį. Gražiai
nufilmuotas, gražiai pastatytas apie paauglių jausmus mažai gyvenamoje saloje,
kurioje buvo įrengta skautų stovykla vaikams. Beje, čia vaidina ir Bruce
Willis. Palikęs tikrai teigiamą įspūdį.
Naujausi filmai
taip pat sulaukė dėmesio. "Gravity"
(2013) – tikrai vertas Oskarų už specialiuosius efektus. Šiame filme, pasak
kolegos fiziko, tikrai nebuvo pažeisti fizikiniai dėsniai. Vienoj vietoj buvo
pasilenkta su fizika, bet, ačiū Dievui, ten pagrindinė herojė sapnavo. Žvaigždžių
komanda (Sandra Bullock, George Clooney, Ed Harris) puikiai atliko savo darbą.
Puikūs vaizdai, realistiškas kosmoso epopėjos scenarijus.
Dar vienas
naujausias filmas - "Metallica
Through the Never" (2013). Šaunus yvo garso ”Metallica” koncertas su nedideliu
scenarijumi. Garsas puikus, žinomiausios dainos (gal ir nuobodoka) ir net nežinau,
ar reikėjo to scenarijaus. Kalbant apie muzikinius filmus, reikia paminėti, kad
pažiūrėjau dar du ”The Bealtes” filmus: ”Help!"
(1965) ir "Magical Mystery
Tour" (1967). Muzika tai gera, bet bitlai mokėjo kurti muziką, o ne
filmus statyti. Dar vienas susijęs su literatūra, bet ne su muzika – anglų statybos
"Onegin" (1999). Jūs ką
norit sakykit, bet man Oneginas asocijuojasi su Čaikovskio opera, patingai su fantastiška
Lenskio arija. Kalbant apie filmą, anglai gerai susitvarkė su rusų klasika.
Dar vienas su
muzika susijęs - "9 Songs"
(2004). Antrą kartą žiūrėtas. Na, čia labai erotinis filmas, bet tikrai puiki
muzika skamba. Jei išmestų visas erotines/pornografines scenas, tikrai mielai
ir dar kartą jį pažiūrėčiau.